ryti

rýti, rỹja (rỹna, rìja Dv, rẽja Ndz), rìjo tr., rỹti, rỹja (rỹna), rỹjo K; H, N 1. SD138, R, K sukramtytą maistą ar ką kita pro ryklę stumti į skrandį: Rýti anam buvo dikčiai sunku – gerklė susiaurėjo Kv. A ka rynì, neskauda? Ms. Neturiu dantų – apkapojęs ryjù kai garnys Jd. Ka reiks rýti, gerai gerklę braižys tos sėlinelės KlvrŽ. Anas senis žaidė su tais pinigais ir pradėjo vienas po kitam su sviestu rytie BsPIV63. Kopūstai buvo sūrūs, troškino, ir berniukas godžiai rijo sniegą J.Avyž. Ryjamoji gerklė Pl. | prk.: Žiūrėjau, ir kilo graudulio kamuolys gerklėje, kurį rijau ir negalėjau nuryti rš. | refl.: Prisivalgiau, jau nesirỹja Snt. Man degtinė nebėga, nesirỹja, ir gana Skr. ^ Spirgyta košė geriau ryjas LTR(Srj). 2. nekramtytą grobį (dažniausiai gyvą) pro ryklę stumti į skrandį: Kai kas gandrą kaltina tuo, kad jis ryja bites T.Ivan. Garnys nusileidžia žuvingiausioje vietoje, o nusileidęs bematant jau ryja žuveles T.Ivan. Meiliai ryčiau, kad galėčiau, tokį snapą kad turėčiau kaip garnys LTR(Vrnv). Su saule lyja – ponai varles ryja Kp. Lietus lyja, bernai žėbas (rūpužes) ryja LTR(Grv). Lyn, lyn – mergės varles rỹn, rỹn, kur didžiosios – į terbelę, kur mažosios – į gerklelę Slnt. ^ Didelė žuvis rỹja mažesnes LKT394(Pst). Žuvis žuvį rỹja, kurgi žmogus žmogaus neės Grž. Žmogus žmogų kaip žuvis žuvį ryja LTR(Trg). Kap rýt prarijo: tik užaugo bernelis, tai i paėm[ė] vaiskan Prng. Savo brolį ryju, jei tiktai galiu (lydeka) LTR(Krtn). Sermėga sermėgą ryna (vargšas su vargšu nesutinka) VP41. 3. H175, R ėsti, lesti (ppr. daug, godžiai): Iš bado arkliai ir šiaudus rỹja Trgn. Nerỹja karvė šiaudų Švnč. Kadgi rytų̃ [karvės], ale lekia, lekia Kp. Nu, katine, tu nori rýti kaip šetonas Trk. Mūs katė bet ką rỹja Dglš. Šeškas, ir anas kiaušinius rỹja Antz. Šuva nèrija bul’bų Vlk. Pardien nerijęs šuva nori ėst Rm. Kam duodi tom vištom grūdus ryti? Grž. Išsipūtė viščiokai – duoną baisiausia ryja Klt. Ančiukai su žemėm rỹja tuos trupinius Jrb. Antis grūdus lesa, o lapų ėdalą ryja Pg. Lapes reik iššaudyti – rỹna vištas Kl. Dykiai rẽja žuvį Ndz. Sarojun inlindo [briedis] i rỹja pašarą Klt. Anys (tranai) nedirba, tik medų rỹja LKT328(Ktk). Šunys vos nesprogo, berydamys meisą M.Valanč. Mūsų ėdri [karvė] labai: visokius kiečius rỹja, varnalėšas rỹja Mžš. Mano karviotė kad rỹja, da ažu teliokus daugiau Alks. Kiauliums visako privirusi, terỹnie Krš. Net iš lovių taškos, kai rỹja [kiaulės] Klt. Benjamin yra draskąs vilkas, rytą metą plėšimą rys bei vakarą plėšimą išdalys BB1Moz49,27. | Kiba smakas tuos degtukus rỹja (taip greit sudeginami)! Gs. | prk.: Saulė ėmė ryti sniegą K.Bink. ^ Nei pats rỹja, nei kitam duoda Trgn. 4. SD25,458 menk. dideliais kąsniais, godžiai valgyti: Lapt lapt ka rỹna, ka rỹna! Krš. Vaikai lašinius rìja Rdš. Rỹja vieną mėsą be duonos Jnš. Bijok Dievo taip vieną mėsą ryti! Paį. Tėvai, gana: pars’ėsi – tą rỹja, kitą griebia Jrb. Tokiais kąsniais rỹnat, ui ui, gerkles suplėšysiat Vkš. Ans rỹna viską nekąsnodamas – gal užspringti Kv. Šitokiam pečiui (storam žmogui) ir rýt daug reikia Sdk. Ka rỹna, ka akys balsta Trk. Ko rynì stačia, sėskias! Krš. Ryna ir ryna. Jūs galit savo plaukus nuo galvos nuėsti LTR(Škn). Kap sugriuvo pirkion, tai blynus gyvai rìja Arm. Juk aš jų (kiaušinių) vienų ir neryju, kaip tu rasi galvoji I.Simon. Neryk kaip kiaulė, o būsi sveikų vidurių Krsn. Ryte surijai kaip garnys J. Ryna kaip gandras varles LTR(Krž). Rìja kaip garnys Vlk. Ryja kaip iš badų ištrūkęs LTR(Slk). Na, tu ir ryjì, lyg iš badų sugrįžęs Mrj. Ka tu ryji, kaip tris dienas būtum nevalgęs LTR(Brž). Ryja kaip šuva muilą ir nepaspringsta, bjaurybė LTR(Srd). Ryja mėsą kai kalakutas Sln. Ryja ryja kaip smakas ir neparsprogsta tas velnias LTR(Srd). Rỹna kaip biesas dumblus Kal. Ryna (rỹja Lnkv) kaip smakas pakulas Krž, Kv, Vvr. Ryja net garankštėm Kp. Išalkęs ryja kaip šuva muilą Vp. ^ Ryk, kad tu perplyštumbei, pertrūktumbei B223. O aš sakysiu: po manęs jau ryk, tik darbą išmanyk Žlv. Nerýk karštą – subinę išdegsi! J. Ryna kaip arklys, dirba kaip gaidys Krtn. Jis vilko rytas ir iššiktas B1000. Bieso rytas ir iššiktas B. Velnio rytas ir išspjautas Pnd. Juoda balta – ryk, sausa šlapia – brisk (viską turi iškentėti) Ds. Ryja ryja – nepriryja (kuliamoji) LTsV622(Klvr).

rytinaĩ adv., rytinõs: Cielą bliūdą košės rytinaĩ surijau Slnt. Rytinõs rijaũ tus kleckiukus Krš.

5. I menk. gerti (alkoholinius gėrimus), maukti: Ar anos vyras nor rýti, a geras žmogus? Krš. Rìjo, rìjo šnapsą i nuvirto už stalo Rs. Rỹjat, paskui nei namo nebeparsivelkat Slm. Rỹja rỹja, kaip i gerklė neišdega! Klt. Sėdėjo, rijo karklinę ir tylėjo kaip kiaulė kasoma J.Avyž. Anie neryna, ale sprogte sprogsta Rt. O kamgi jisai degtinę taip rijo? Žem. Baisiai, sako, arielką rýdavęs Ktk. Rỹna ans šnapsą kaip pylės varles Kv. Šnapsą kap uogą rỹja Gs. Nešk alų, terynie toji J. 6. [i]traukti į save, gerti (orą): Bulius sustojo, palenkęs galingą sprandą, šnervėmis rydamas orą P.Cvir. Sėdi, kvepiančius dūmus rydamas Nm. Abu papsi suktines, rydami aitrius dūmus J.Avyž. 7. prk. griebti ką sau, į save, grobti, glemžti: Visų brolių dalias susdarei, rýk ir mano Trgn. Bankai rijo Lietuvoje įmonėles, supirkinėjo ir mėtė žaliavas į užsienį rš. Lentpjūvė mišką rijo žiemą vasarą rš. O ir pakilo šturmužis, šiaurinysis vėjužis, ryn, ryn, gramzdin mano vainikelį RD97. Anglai skuba dirbti, jie darbą ryte ryja, kad paskui galėtų pasilsėti rš. Ugnis kilo aukštai, godžiai rydama namus rš. Liepsnos rijo kaimo trobas medines S.Nėr. Ką didžiaus sau brangint turime? Ar atmetimą nuog Dievo, … ar ugnį ryjančią, argu amžinumą viso pikto DP11. Po veidu jo ir ugnis ryjanti, o aplinkui jį vėtra laužianti KN50. | Jį vis labiau rijo kasdieniniai reikalai rš. 8. prk. labai įdėmiai klausytis, gaudyti (žodžius): Klausyte klauso, žodžius rỹja Prn. Jo beklausydamas, žodžius tik ryji ryji, ir taip gardu pasidaro Sml. Keltininkas patenkintas kniksi, smalsiai rydamas svečio žodžius P.Cvir. Aš ryte rijau kiekvieną ištartą žodį, akimis įsisiurbiau į kiekvieną kalbėtoją rš. 9. prk. greitai, godžiai skaityti: Nėko daugiau neveiki, tik knygas rynì Krtn. Rỹna rỹna žodžius, prarỹna knygą i nėko nebatsimina Krš. Akys godžiai rijo tekstą rš. Nebūtum radęs visoj Anglijoj skaitytojo, kuris nebūtų ryte rijęs laikraščių skiltis dėl Fogo kelionės J.Balč. 10. prk. eikvoti, naikinti, gadinti: Degtinė visų turtą rỹja Dkš. Karas rijo visus šalies resursus rš. Pinigus rỹja kiaulė (daug kainuoja) Ktk. Sveikatą rỹja vaikai, i gana Klt. Kad su geru kirviu, tai darbas, o toks tai sveikatą rỹja Slm. Aš nepakenčiu netvarkos, mane netvarka rỹja Prn. Pašalas da neišejo: ratus ryna, linguojas Šts. 11. prk. rieti, uiti: I rỹna kaip gyvatė savo vaikus (apie artimųjų nesutikimą) Štk. Ana marčią rỹja kaip gyvatė vaikus Trgn. 12. dirginti, graužti: Dūmai akis rỹja Sld. Paslenkęs kai dirbi, kartėlis rỹja (rėmuo ėda) nuo prasto valgio Švnč. To žolė gerklę rỹja Rk.

◊ akimìs rýti

1. įdėmiai žiūrėti, stebėti: Žiūrėjo į svečią arba, teisingiau pasakius, ryte rijo jį akimis J.Balč. Grigienė stovėjo pas pečių, rankas po prijuoste susidėjusi, ir ryte rijo vyrą akimis V.Krėv. Rijome akimis puikius vaizdus rš. Ko tas berniukas taip ryja akimis moterį ir tą karvę, kurią ji melžia? rš. Akimis ryja kaip alkanas duoną KrvP(Mrk).

2. piktai šnairuoti, skersakiuoti: Baltakiavo [posūniai] į pamotę, akim̃s rìjo Krš.

ãšaras rýti tvardytis, laikytis nepravirkus: O aš, nors neverkiu, bet ašaras tik ryju, ryju A.Vien. Kas gniaužia ranką, kas ryja plūstančią gerklėn karštą ašarą P.Cvir. Salėje pažįstamos moterys rijo ašaras ir dusliai šliupsėjo J.Marc.

báimę rýti bijoti: Per karą visi báimę rìjom Dkš.

gróbas gróbą rỹja Krš, Jdr apie labai išalkusį: Jam iš bado grobas grobą ryja LTR(Srd). kraũją rýti labai išnaudoti: Ponai vargšų kraują rijo rš.

pirmiaũ kruõpą rìjęs Erž vyresnis: Matai, tas daugiau supranta: tik pirmiaũ kruõpą rìjęs LKT179(Jrb). Jis pirmiaũ kruõpą rìjęs, čia gyvenęs Skr.

séilę rýti labai norėti, geisti: Bernai, į ją žiūrėdami, seilę rijo K.Bor. Kad pamatytum, tai seilę rytum Ds. Katinas, veizėdamas į žvirblį, vypt vaipos, séilę rỹna, uostus kraipo Žr.

subinė̃ márškinius rỹja

1. apie sveikatos netekimą: Visai neturiu jėgų, jau subinė̃ márškinius rỹja Kt.

2. apie baimės ėmimą: Iš tos baimės subinė marškinius ryna Šts.

žarnà žárną rỹja apie labai išalkusį: Sėdim vis ir laukiam, kada atneš ant stalo, o čia, vyruti, jau žarnà žárną rỹja Lkč. Tep noriu valgyt, kad žarnà žárną rỹja Prn.

\ ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; perryti; pieryti; praryti; priryti; paprisiryti; razryti; suryti; užryti